Pradžia › Veislių žinynas › Kitų augintinių veislės › Gyvatės ir žalčiai
Gyvatės ir žalčiai – veislės aprašymas
Pagrindiniai faktai
- Dydis: didelis
- Gyvenimo trukmė: 15–30 metų
- Energija: žema
- Priežiūros dažnis: žema
Gyvatės ir žalčiai: charakteris
Bendras pavadinimas naminėms gyvatėms ir žalčiams, kurių Lietuvoje dažniausiai laikomos rūšys – kukurūzinis žaltys, pieniškoji, Meksikos ir Kalifornijos karališkosios gyvatės, žiurkinis bei Amūro žalčiai, karališkasis pitonas ir paprastasis smauglys. Tai naktį aktyvūs, šaltakraujai gyvūnai, kurių dydis (nuo maždaug 1 iki 3 metrų) bei priežiūros ypatumai priklauso nuo konkrečios rūšies.
Gyvatės ir žalčiai: kilmė ir istorija
Naminėmis tapusios gyvačių rūšys, tokios kaip kukurūzinis žaltys ar karališkasis pitonas, kilusios iš Šiaurės Amerikos ir Afrikos, kur dešimtmečius buvo veisiamos dėl ramaus būdo, kuklaus dydžio bei didelės spalvinių formų įvairovės. Šiandien dauguma parduodamų individų gimę nelaisvėje veislynuose, o ne sugauti laukinėje gamtoje.
Gyvatės ir žalčiai: priežiūra
Terariumas turi būti bent 100×50×50 cm – tiek, kad gyvatė galėtų jame visiškai išsitiesti. Būtinos dvi šilumos zonos (karštoji ~32°C, šaltoji ~25°C, naktį 20–22°C) bei pakankama drėgmė sėkmingam odos nėrimuisi, užtikrinama pakankamai dideliu vandens indu maudytis. Kai kurioms rūšims (kukurūziniams, žiurkiniams, Amūro žalčiams) tradiciškai skiriama UVB 5 % lempa dieną, kitoms (pieniškajai, Meksikos, Kalifornijos gyvatėms) UVB dažnai neteikiama – tačiau šiuolaikinė roplių veterinarijos praktika vis dažniau rekomenduoja silpną UVB šaltinį visoms rūšims, nepriklausomai nuo tradicijos. Terariume turi būti slėptuvių bei šakų be aštrių atsikišimų.
Gyvatės ir žalčiai: mankšta
Gyvatėms nereikia specialaus judėjimo skatinimo, tačiau terariumas turi būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų visiškai išsitiesti bei laipioti šakomis.
Gyvatės ir žalčiai: sveikatos ypatumai
Dažniausias išorinis parazitas – erkės, prisitvirtinančios tarp žvynų ar aplink akis; požymis – pakilę žvynai. Kvėpavimo takų ligos kyla dėl streso, prastos ventiliacijos ar per didelės drėgmės ir pasireiškia švokštimu bei putomis iš nosies. Stomatitas (burnos uždegimas) atsiranda dėl traumų ar bakterinių infekcijų, o podagra – dėl per žemos temperatūros, dehidratacijos ar riebaus peršėrimo.
Gyvatės ir žalčiai: kam tinka ši veislė
Tinka patyrusiam šeimininkui, pasiruošusiam maitinti negyvu (šaldytu, atšildytu) maistu, palaikyti tikslią temperatūrą bei drėgmę ir atsižvelgti į konkrečios rūšies poreikius, nes jie skiriasi tarp gyvačių rūšių. Netinka norintiems augintinio, su kuriuo galima aktyviai žaisti.
Dažnai užduodami klausimai
Kiek gyvena Gyvatės ir žalčiai?
Vidutinė veislės Gyvatės ir žalčiai gyvenimo trukmė – 15–30 metų.
Ar Gyvatės ir žalčiai tinka šeimoms su vaikais?
Ne
Ar Gyvatės ir žalčiai sutaria su kitais gyvūnais?
Ne
Kokia savininko patirtis reikalinga veislei Gyvatės ir žalčiai?
Tik patyrusiems
Ar Gyvatės ir žalčiai – hipoalerginė veislė?
Ne, ši veislė nelaikoma hipoalergine.
Panašios veislės
Ar priglaustukuose nelaukia Gyvatės ir žalčiai? · Kitų augintinių veislės