Pradžia › Naudinga informacija › Augintinio laikytojo pareigos
Augintinio laikytojo pareigos pagal įstatymą
Informacija sutikrinta su šaltiniais 2026 m. spalio 4 d.
Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir jam nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. [Įstatymas, 6 str. 1 d.]
Šiame puslapyje surinktos pagrindinės pareigos ir draudimai, kuriuos augintinių laikytojams nustato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Prie kiekvieno teiginio nurodyta tiksli įstatymo vieta.
Svarbiausi skaičiai
- 30–120 € – bauda už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimą [ANK, 346 str. 1 d.]
- 150–2000 € – bauda už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą [ANK, 346 str. 16 d.]
- 16 m. – jaunesniam asmeniui gyvūno parduoti ar perleisti negalima be tėvų (globėjų) sutikimo [Įstatymas, 12 str. 3 d.]
Svarbiausia trumpai
- Gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. [Įstatymas, 20 str. 2 d. 1 p.] [Įstatymas, 20 str. 2 d. 3 p.]
- Privaloma užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. [Įstatymas, 20 str. 4 d.]
- Katės, šunys ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschema ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. [Įstatymas, 7 str. 2 d.]
- Savininkas privalo užtikrinti, kad jo augintiniai nesidaugintų, nebent jis užtikrina jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba jais rūpinasi pats. [Įstatymas, 10 str. 3 d.]
- Nebegalėdamas prižiūrėti augintinio, savininkas privalo perduoti jį naujam savininkui; sąmoningas gyvūno padarymas bešeimininkiu ar bepriežiūriu laikomas žiauriu elgesiu. [Įstatymas, 20 str. 6 d.] [Įstatymas, 4 str. 2 d. 1 p.]
Laikymo sąlygos ir kasdienė priežiūra
Gyvūnas turi būti laikomas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. [Įstatymas, 6 str. 1 d.]
Gyvūnų laikytojai privalo: [Įstatymas, 20 str. 2 d.]
- nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; [Įstatymas, 20 str. 2 d. 1 p.]
- laikytis įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; [Įstatymas, 20 str. 2 d. 2 p.]
- užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; [Įstatymas, 20 str. 2 d. 3 p.]
- vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; [Įstatymas, 20 str. 2 d. 5 p.]
- nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. [Įstatymas, 20 str. 2 d. 6 p.]
Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles tvirtina savivaldybių merai ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, todėl verta susipažinti ir su savo savivaldybės taisyklėmis. [Įstatymas, 3 str. 10 d. 2 p.]
Žiauriu elgesiu su gyvūnais įstatymas, be kita ko, laiko nepakankamą šėrimą ar girdymą ir gyvūnų laikymą jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. [Įstatymas, 4 str. 2 d. 15 p.] [Įstatymas, 4 str. 2 d. 17 p.]
Sveikata: skiepai ir gydymas
Gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. [Įstatymas, 20 str. 4 d.]
Veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina, įstatyme priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnais. [Įstatymas, 4 str. 2 d. 2 p.]
Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti jiems kitas veterinarines procedūras turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros atliekamos tik gyvūną nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. [Įstatymas, 9 str. 1 d.] [Įstatymas, 9 str. 3 d.]
Žiauriu elgesiu laikomos ir veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ar fiziologines funkcijas – pavyzdžiui, ausų ar uodegų trumpinimas, balso stygų ar nagų pažeidimas ar pašalinimas. Išimtys – gyvūnų kastravimas, kiti teisės aktuose numatyti atvejai ir procedūros, atliekamos veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos. [Įstatymas, 4 str. 2 d. 9 p.]
Jei šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdami turi pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. [Įstatymas, 20 str. 5 d.]
Ženklinimas ir registracija
Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už tai atsako jų laikytojas ar savininkas. [Įstatymas, 7 str. 2 d.]
Terminus, tvarką ir tai, kada registre reikia atnaujinti duomenis, aprašėme atskirame puslapyje.
Veisimas ir jaunikliai
Gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. [Įstatymas, 10 str. 1 d.]
Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus užsiimančius versliniu veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. [Įstatymas, 10 str. 3 d.]
Draudžiama veisti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais ar patologijomis. [Įstatymas, 10 str. 5 d.]
Pardavimas, dovanojimas ir atsisakymas
- Draudžiama parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus, kuriems taikomas privalomas ženklinimas ir registravimas. [Įstatymas, 12 str. 4 d.]
- Draudžiama prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse. [Įstatymas, 12 str. 5 d.]
- Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus jaunesniems negu 16 metų asmenims be jų tėvų (globėjų) sutikimo. [Įstatymas, 12 str. 3 d.]
Kai savininkas nebegali suteikti augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną naujam savininkui – tai gali būti ir gyvūnų globėjas. [Įstatymas, 20 str. 6 d.]
Sąmoningas gyvūno padarymas bešeimininkiu ar bepriežiūriu (pavyzdžiui, jį paliekant) įstatyme priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnais. [Įstatymas, 4 str. 2 d. 1 p.]
Vežimas ir dresavimas
Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Konteineriai, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti pakankamo ploto ir aukščio, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, dydį ir planuojamos kelionės pobūdį. [Įstatymas, 11 str.]
Žiauriu elgesiu įstatymas laiko gyvūnų mokymą ir dresavimą, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones. [Įstatymas, 4 str. 2 d. 12 p.]
Dresuoti kitiems asmenims priklausančius gyvūnus gali fiziniai asmenys, turintys dresuotojo kvalifikacijos patvirtinimo dokumentą, išduotą atitinkamos gyvūnų laikytojus vienijančios asociacijos. [Įstatymas, 18 str. 2 d.]
Kontrolė ir atsakomybė
Kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus, gyvūnų laikytojai privalo leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas. [Įstatymas, 20 str. 2 d. 4 p.]
Įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų, o padarytas pakartotinai – nuo 120 iki 230 eurų. [ANK, 346 str. 1 d.] [ANK, 346 str. 3 d.]
Žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų, pakartotinai – nuo 2000 iki 4000 eurų, ir už tai privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. [ANK, 346 str. 16–17 d.] [ANK, 346 str. 20 d.]
Asmuo, baustas už žiaurų elgesį su gyvūnu ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, 2 metus įsiteisėjus nuobaudai negali būti gyvūno laikytoju; baustas už pakartotinį ar gyvūno žūtimi ar suluošinimu grėsusį žiaurų elgesį – 4 metus. Šis draudimas taikomas tų rūšių gyvūnams, prieš kuriuos asmuo naudojo neteisėtus veiksmus. [Įstatymas, 6 str. 2 d. 1–2 p.] [Įstatymas, 6 str. 3 d.]
Dažni klausimai
Ar privaloma augintinį skiepyti nuo pasiutligės?
Taip. Įstatymas nustato, kad gyvūnų savininkai ar laikytojai privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. [Įstatymas, 20 str. 4 d.]
Ar galima trumpinti šuns ausis ar uodegą?
Veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą (tarp jų ausų ir uodegų trumpinimas), įstatyme laikomos žiauriu elgesiu, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus ir procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos. [Įstatymas, 4 str. 2 d. 9 p.]
Ar privalau pasirūpinti, kad mano augintinis nesidaugintų?
Taip. Savininkas privalo užtikrinti, kad jo laikomi augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jis užtikrina jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba rūpinasi jais pats. Ši pareiga netaikoma asmenims, užsiimantiems versliniu gyvūnų augintinių veisimu. [Įstatymas, 10 str. 3 d.]
Ar galima augintinį parduoti turguje?
Ne. Prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse draudžiama. [Įstatymas, 12 str. 5 d.]
Šaltiniai
Skaičius prie teiginio rodo, iš kurio šaltinio jis paimtas – paspaudę pamatysite tikslią vietą šaltinyje.
- Įstatymas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Nr. VIII-500 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024-11-01 iki 2026-12-31). Teisės aktų registras.
- ANK – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 346 straipsnis (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2026-10-01). Teisės aktų registras.
Tai nėra teisinė konsultacija. Teisės aktai keičiasi – galiojantį oficialų tekstą visada rasite šaltiniuose.